Straipsniai

CMR konvencija

TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO KELIAIS SUTARTIES KONVENCIJA (CMR)

PREAMBULĖ

SUSITARIANČIOS ŠALYS,
NORĖDAMOS suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygas, t.y. tokiems vežimams reikalingus dokumentus ir vežėjo atsakomybę,
SUSITARĖ TAIP:

 

I SKYRIUS
KONVENCIJOS TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

1. Ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.
2. Taikant šią Konvenciją terminą “transporto priemonė” - automobilius, automobilius-vilkikus, priekabas ir puspriekabes - suprantame taip, kaip jie apibrėžti 1949 m. rugsėjo 19 d. Kelių eismo konvencijos 4 skyriuje.
3. Ši Konvencija taip pat taikoma valstybės ir vyriausybės įstaigų bei organizacijų vykdomiems vežimams, jei jie priskiriami šioje Konvencijoje numatytiems atvejams.
4. Ši Konvencija netaikoma:
a) vežimams, kurie vykdomi pagal tarptautines pašto konvencijas;
b) palaikų vežimui;
c) būsto apstatymo vežimui persikraustant.
5. Susitariančios Šalys uždraudė atskirais susitarimais tarp dviejų ar daugiau Susitariančių Šalių keisti šią Konvenciją, išskyrus susitarimus jos netaikyti pasienio vežimams arba leisti naudoti važtaraščius, nurodančius nuosavybės teisę į krovinį, vežamą tik šių šalių teritorijose.

2 straipsnis

1. Kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, išskyrus atvejus, numatytus 14 straipsnyje, ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas, ši Konvencija taikoma visam vežimo procesui. Tačiau jeigu bus įrodyta, kad krovinio praradimas, jo sugadinimas ar pavėluotas pristatymas įvyko vežant krovinį ne keliais, o kita transporto rūšimi ir kelių transporto vežėjas nebuvo kaltas, nes tai įvyko dėl kitos transporto rūšies vežėjo, vežusio šį krovinį, kaltės, tada kelių transporto vežėjas atsako ne pagal šią Konvenciją, o remdamasis tomis nuostatomis, pagal kurias atsako visų transporto rūšių, išskyrus kelių transportą, vežėjas pagal krovinio vežimo sutartį tarp jo ir siuntėjo privalomo įstatymo nuostatas, susijusias su krovinių vežimu visų rūšių transportu, išskyrus kelių transporto priemones. Tačiau jei tokių nuostatų nėra, tai kelių transporto vežėjo atsakomybė nustatoma pagal šią Konvenciją.
2. Jeigu kelių transporto vežėjas atlieka vežimus ir kitomis transporto rūšimis, tada jis taip pat atsako pagal šio straipsnio 1 punkto nuostatas, tačiau tokiu būdu, tarsi jo, kaip kelių transporto vežėjo, funkcijos ir funkcijos vežėjo kita transporto rūšimi būtų vykdomos dviejų skirtingų asmenų.

II SKYRIUS
VEŽĖJO ATSAKOMYBĖ UŽ KITUS ASMENIS

3 straipsnis

Taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.

III SKYRIUS
VEŽIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR VYKDYMAS

4 straipsnis

Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos šios Konvencijos nuostatos.

5 straipsnis

1. Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Šie parašai gali būti atspausdinti spaustuviniu būdu arba pakeisti siuntėjo ir vežėjo spaudais, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, kurioje surašytas važtaraštis. Pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis - lydi krovinį, o trečiasis - lieka pas vežėją.
2. Kai skirtas vežti krovinys pakraunamas į keletą transporto priemonių arba jis yra nevienarūšis ar išskirstytas keliomis partijomis, siuntėjas arba vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai pakrautai transporto priemonei, kiekvienai krovinio rūšiai arba kiekvienai krovinio partijai.

6 straipsnis

1. Važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys:
a) važtaraščio surašymo vieta ir data;
b) siuntėjo pavadinimas ir adresas;
c) vežėjo pavadinimas ir adresas;
d) krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta;
e) gavėjo pavadinimas ir adresas;
f) krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius - jo pavojingumo klasė ir numeris;
g) krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai;
h) krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis;i) su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento);
j) muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos;
k) nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios Konvencijos nuostatomis.
2. Prireikus važtaraštyje turi būti ir šie duomenys:
a) nurodymas, kad perkrauti draudžiama;
b) išlaidos, kurias prisiima siuntėjas;
c) išperkamojo mokesčio suma, kuri turi būti grąžinta pristačius krovinį;
d) deklaruota krovinio vertė ir papildoma jo vertė siuntėjui;
e) siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo;
f) vežimo sutarties įvykdymo terminas;
g) perduotų vežėjui dokumentų sąrašas.
3. Susitariančios Šalys į važtaraštį gali įrašyti ir kitus duomenis, kurie, jų nuomone, yra reikalingi.

7 straipsnis

1. Siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų:
a) duomenų, numatytų 6 straipsnio 1 punkto “b”, “d”, “e”, “f”, “g”, “h” ir “j” papunkčiuose;
b) duomenų, nurodytų 6 skyriaus 2 punkte;
c) visų kitų siuntėjo duomenų ir instrukcijų, neteisingai pateiktų važtaraščiui pildyti ar į jį įtraukti.
2. Jeigu siuntėjo prašymu vežėjas į važtaraštį įrašo duomenis, minėtus šio straipsnio 1 punkte, tai pripažįstama, jei neįrodoma priešingai, kad tai padaryta siuntėjo vardu ir sąskaita.
3. Jeigu važtaraštyje nėra nurodymo, numatyto 6 straipsnio 1 punkto “k” papunktyje, vežėjas yra atsakingas už visas išlaidas ir nuostolius, kuriuos asmuo, turintis teisę disponuoti kroviniu, gali dėl to
turėti.

8 straipsnis

1. Vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti:
a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje;
b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę.
2. Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų šio straipsnio 1 punkto “a” papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Šios pastabos neprivalomos siuntėjui, jeigu pastarasis nenurodė važtaraštyje, kad jos yra jam priimtinos.
3. Siuntėjas turi teisę pareikalauti, kad vežėjas patikrintų krovinio bruto svorį ar jo kiekį, išreikštą kitais matavimo vienetais. Jis taip pat gali pareikalauti patikrinti krovinio vietų skaičių. Vežėjas gali pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su šiais patikrinimais. Patikrinimų rezultatai įrašomi į važtaraštį.

9 straipsnis

1. Važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai.
2. Jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus.

10 straipsnis

Siuntėjas atsako prieš vežėją už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė atitinkamų pastabų.

11 straipsnis

1. Iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti.
2. Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas.
3. Vežėjas taip pat, kaip ir ekspeditorius, yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą. Suma, išieškoma iš vežėjo nuostoliams atlyginti, neturi būti didesnė kaip suma, kuri būtų išieškoma tuo atveju, jeigu krovinys būtų visiškai prarastas.

12 straipsnis

1. Siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu - pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje.
2. Siuntėjas praranda šią teisę nuo to momento, kai antrasis važtaraščio egzempliorius perduodamas gavėjui arba kai gavėjas veikia pagal teises, numatytas 13 straipsnio 1 punkte. Nuo šio momento vežėjas privalo vadovautis krovinio gavėjo instrukcijomis.
3. Krovinio disponavimo teisė priklauso gavėjui nuo važtaraščio surašymo momento tais atvejais, kai siuntėjas apie tai įrašo važtaraštyje.
4. Jeigu gavėjas, disponuodamas kroviniu, krovinio gavėju nurodo kitą asmenį, tai pastarasis neturi teisės paskirti kito gavėjo.
5. Kroviniu disponuojama laikantis šių sąlygų:
a) siuntėjas - arba šio straipsnio 3 punkte nurodytu atveju - gavėjas, norintis pasinaudoti šia teise, privalo pateikti vežėjui pirmą važtaraščio egzempliorių, kuriame turi būti įrašytos naujos instrukcijos, taip pat kompensuoti vežėjui išlaidas ir nuostolius, susijusius su šių instrukcijų vykdymu;
b) instrukcijų vykdymas turi būti įmanomas, kai jas gauna asmuo, kuris privalo jas vykdyti. Jų vykdymas neturi pažeisti normalios vežėjo įmonės darbo eigos, taip pat padaryti nuostolių kitų krovinių siuntėjams ir gavėjams;
c) pagal nurodytas instrukcijas siuntos negalima dalinti dalimis.
6. Jeigu vežėjas negali įvykdyti gautų instrukcijų dėl 5 punkto “b” papunktyje nurodytų sąlygų, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti asmeniui, davusiam šias instrukcijas.
7. Vežėjas, neįvykdęs instrukcijų, kurios jam buvo duotos sutinkamai su šiame straipsnyje numatytomis
sąlygomis, arba jas vykdydamas, bet nepareikalavęs pateikti jam pirmojo važtaraščio egzemplioriaus,
atsako prieš asmenį, turintį teisę pateikti pretenzijas už padarytus nuostolius.

13 straipsnis

1. Pristačius krovinį į paskirties vietą, gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. Jei nustatoma, kad krovinys dingo ar nepristatytas pasibaigus krovinio pristatymo terminui, nurodytam 19 straipsnyje, gavėjas, remdamasis vežimo sutartyje numatyta teise, gali savo vardu pateikti vežėjui reikalavimus.
2. Gavėjas, naudodamasis suteikta jam šio straipsnio 1 punkte nurodyta teise, privalo padengti įsiskolinimus, susijusius su važtaraštyje nurodytais mokėjimais. Kilus ginčui, vežėjas privalo atiduoti krovinį tik tada, kai gavėjas pateikia mokėjimo garantiją.

14 straipsnis

1. Jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vežėjas privalo gauti asmens, pagal 12 straipsnį turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas.
2. Jeigu aplinkybės leidžia vežti krovinį nukrypstant nuo važtaraštyje numatytų sąlygų, ir tuo atveju, jei vežėjas negalėjo gauti instrukcijų iš asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu pagal 12 straipsnį, jis turi imtis priemonių, kurios, jo manymu, geriausiai atitiktų kroviniu disponuojančio asmens interesus.

15 straipsnis

1. Susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą, vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. Jei gavėjas atsisako priimti krovinį, siuntėjas, nepateikdamas važtaraščio pirmojo egzemplioriaus, turi teisę disponuoti kroviniu.
2. Gavėjas, net jeigu ir atsisakė priimti krovinį, gali bet kuriuo momentu pareikalauti jį perduoti jam iki tol, kol vežėjas negavo iš siuntėjo priešingų instrukcijų.
3. Jei kliūtis perduoti krovinį iškyla po to, kai gavėjas, pasinaudodamas 12 straipsnio 3 punkte išdėstyta teise, davė nurodymą perduoti krovinį trečiajam asmeniui, tai pagal šio straipsnio 1 ir 2 punktus gavėjas tampa siuntėju, o trečiasis asmuo - gavėju.

16 straipsnis

1. Vežėjas turi teisę pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės.
2. Atvejais, nurodytais 14 straipsnio 1 punkte ir 15 straipsnyje, vežėjas gali nieko nelaukdamas iškrauti krovinį disponuojančio kroviniu asmens sąskaita; po tokio iškrovimo vežimas laikomas užbaigtu. Šiuo atveju vežėjas prisiima prievolę saugoti krovinį. Tačiau krovinio apsaugą jis gali patikėti ir trečiajam asmeniui; tokiu atveju jis atsako tik už tinkamą trečiojo asmens pasirinkimą. Šiuo atveju išlieka visi važtaraštyje numatyti mokėjimų įsiskolinimai ir kitos atsiradusios išlaidos.
3. Vežėjas gali realizuoti krovinį nelaukdamas instrukcijų iš asmens, turinčio krovinio disponavimo teisę, jei krovinys yra greitai gendantis arba jei to reikalauja krovinio būklė, arba krovinio saugojimo išlaidos būtų didesnės už krovinio vertę. Kitais atvejais vežėjas taip pat gali realizuoti krovinį, jei per realų laiką jis negauna kitų instrukcijų iš turinčio krovinio disponavimo teisę asmens, kurias vykdyti gali būti pareikalauta iš vežėjo.
4. Tais atvejais, kai krovinys realizuotas pagal šio straipsnio reikalavimus, gauta suma, atskaičius su kroviniu susijusias išlaidas, turi būti perduota turinčiam krovinio disponavimo teisę asmeniui. Jei šios išlaidos didesnės už pajamas, tai vežėjas turi teisę gauti jam priklausantį skirtumą.
5. Krovinio realizavimo procedūra nustatoma pagal krovinio realizavimo vietos įstatymus ar sąlygas.

IV SKYRIUS
VEŽĖJO ATSAKOMYBĖ

17 straipsnis

1. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.
2. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.
3. Vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai.
4. Pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis:
a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje;
b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai;
c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu;
d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.;
e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo;
f) vežant gyvūnus.
5. Tais atvejais, kai pagal šio straipsnio reikalavimus vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės, numatytos šiame straipsnyje, sąlygojo nuostolių atsiradimą.

18 straipsnis

1. Vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.
2. Jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti.
3. Ši prielaida negalioja, jei numatytu 17 straipsnio 4 punkto “a” papunktyje atveju nuostoliai didesni, nei leidžia normos, ar prarandama krovinio vieta.
4. Jeigu vežama transporto priemone, specialiai įrengta apsaugoti krovinį nuo karščio, šalčio, temperatūros svyravimų ar oro drėgmės poveikio, vežėjas gali vadovautis 17 straipsnio 4 punkto “d” papunktyje numatytomis sąlygomis tik tuo atveju, jeigu įrodys, kad tomis aplinkybėmis jis panaudojo visas reikiamas priemones, pasirinkdamas, prižiūrėdamas ir panaudodamas specialią įrangą, ir veikė pagal jam duotas specialias instrukcijas.
5. Vežėjas gali remtis 17 straipsnio 4 punkto “f” papunkčio nuostata tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad tomis aplinkybėmis jis ėmėsi visų reikiamų priemonių ir veikė pagal jam duotas specialias instrukcijas.

19 straipsnis

Laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes, o jei kraunama dalimis, atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką, - faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą.

20 straipsnis

1. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu, jeigu jis, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, per 30 dienų nepristatomas, o jeigu terminas nebuvo suderintas,- tai per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį perėmė vežėjas.
2. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo, gavęs kompensaciją už prarastą krovinį, gali raštiškai prašyti, kad jam būtų nedelsiant pranešta, jei krovinys atsirastų per metus po to, kai jis gavo kompensaciją. Toks jo reikalavimo priėmimas turi būti patvirtintas raštiškai.
3. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo, gavęs pranešimą apie tai, kad krovinys rastas, per 30 dienų gali pareikalauti, kad krovinys jam būtų grąžintas, apmokėjus važtaraštyje numatytus mokėjimų įsiskolinimus, taip pat grąžinus gautą kompensaciją, atskaičius iš jos galimas išlaidas, ir paliekant teisę reikšti pretenzijas, kaip numatyta 23 straipsnyje ir, jeigu yra pagrindo, kaip 26 straipsnyje.
4. Nepateikus šio straipsnio 2 punkte nurodyto prašymo ar per 30 dienų - instrukcijų, numatytų 3 punkte, arba jeigu krovinys buvo surastas daugiau kaip po metų, kai buvo išmokėta kompensacija, vežėjas turi teisę disponuoti rastu kroviniu pagal vietovės, kurioje rastas krovinys, įstatymus.

21 straipsnis

Jeigu krovinys perduotas gavėjui nepaėmus iš jo išperkamojo mokesčio, kurį pagal vežimo sutartį vežėjas turi gauti, tai vežėjas privalo siuntėjui kompensuoti tą krovinio vertę, kuri yra lygi išperkamojo mokesčio dydžiui, išskyrus atvejus, kai jis pateikia ieškinį gavėjui.

22 straipsnis

1. Jeigu siuntėjas vežėjui perduoda vežti pavojingus krovinius, jis turi tiksliai nurodyti krovinio pavojingumo pobūdį ir prireikus nurodyti reikiamas saugumo priemones. Jeigu šie nurodymai neįrašyti į važtaraštį, siuntėjas arba gavėjas privalo įrodyti, kad vežėjas buvo informuotas apie gabenamų krovinių pavojingumo pobūdį.
2. Pavojingus krovinius, apie kurių pavojingumą vežėjas nebuvo informuotas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 punkte, vežėjas bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje gali iškrauti, sunaikinti arba nukenksminti neatlygindamas nuostolių; be to, siuntėjas atsako už visas išlaidas ir nuostolius, susijusius su šių krovinių perdavimu vežti arba su pačiu vežimu.

23 straipsnis

1. Kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti.
2. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.
3. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.
4. Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami.
5. Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą.
6. Didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta 24 ir 26 straipsniuose.
7. Atsiskaitymo vienetas, nurodytas šioje Konvencijoje, yra specialių teisių vienetas, aprobuotas Tarptautinio valiutos fondo. Šio straipsnio 3 punkte nurodytas dydis perskaičiuojamas į tos valstybės, kurioje vyksta teismas, nacionalinę valiutą pagal jos vertę teismo sprendimo arba Šalių sutartą dieną. Valstybė, kuri yra Tarptautinio valiutos fondo narė, nacionalinės valiutos vertę apskaičiuoja Tarptautinio valiutos fondo naudojamu įvertinimo metodu, galiojančiu tą dieną jo operacijoms ir sandoriams. Valstybei, kuri nepriklauso Tarptautiniam valiutos fondui, nacionalinės valiutos vertė apskaičiuojama šioje valstybėje nustatytu būdu.
8. Nepaisant to, valstybė, kuri nepriklauso Tarptautiniam valiutos fondui, ir jos įstatymai neleidžia pasinaudoti šio straipsnio 7 punktu, ratifikuodama šios Konvencijos Protokolą arba prisijungdama prie jo, arba bet kuriuo metu po to, gali pareikšti, kad jos teritorijoje galiojantis atsakomybės dydis, nurodytas 3 punkte, sudaro 25 atsiskaitymo vienetus. Šiame punkte minimas atsiskaitymo vienetas atitinka 10/31
gramų 900/1000 prabos aukso. Pagal šį punktą apskaičiuota suma perskaičiuojama į nacionalinę valiutą pagal suinteresuotos valstybės įstatymus.
9. Šio straipsnio 7 punkto paskutiniame sakinyje nurodytas apskaičiavimas ir 8 punkte nurodytas perskaičiavimas turėtų būti atliekami tokiu būdu, kad išreikštas valstybės nacionaline valiuta sumos dydis būtų kiek įmanoma labiau artimas tai vertei, kuri išreikšta atsiskaitymo vienetais, nurodytais šio straipsnio 3 punkte. Valstybės praneša Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui apskaičiavimo pagal 7 punktą būdą arba perskaičiuotos pagal 8 punktą sumos rezultatą, pateikdamos saugoti dokumentą, nurodytą šios Konvencijos Protokolo 3 punkte, ir kiekvieną kartą, kai keičiasi apskaičiavimo būdas ar perskaičiavimo rezultatas.

24 straipsnis

Siuntėjas, jeigu apmokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, viršijančią ribą, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte, ir šiuo atveju deklaruojama suma keičia šią ribą.

25 straipsnis

1. Krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis.
2. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip:
a) suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys;
b) suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio.

26 straipsnis

1. Siuntėjas, įrašęs atitinkamas instrukcijas važtaraštyje su sąlyga, kad bus apmokėtas suderintas užmokesčio už vežimą priedas, gali nustatyti papildomą krovinio vertę tam atvejui, jeigu krovinys būtų prarastas, sugadintas arba sutartu laiku nebūtų pristatytas į paskirties vietą.
2. Jeigu nepriklausomai nuo kompensacijos, numatytos 23, 24, 25 straipsniuose, deklaruojama papildoma krovinio vertė, gali būti pareikalauta papildomai pagal deklaruotą krovinio vertę atlyginti įrodytą papildomą žalą.

27 straipsnis

1. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos - 5% metams - pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, - tai nuo ieškinio pateikimo dienos.
2. Jei kompensacijai apskaičiuoti duomenys neišreikšti tos šalies valiuta, kurioje pateiktas reikalavimas atlyginti žalą, jie perskaičiuojami į valiutą tos šalies pagal tos dienos kursą mokėjimo vietoje.

28 straipsnis

1. Krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais, kurie gali pasitaikyti šios Konvencijos numatytuose vežimuose, vadovaujantis galiojančiu įstatymu gali būti pareikšti sutartyje nenumatyti reikalavimai, tuomet vežėjas gali remtis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleidžia nuo atsakomybės arba apibrėžia ar apriboja žalos atlyginimo dydį.
2. Kai pretenzijos dėl nenumatytos sutartyje atsakomybės už krovinio praradimą, sugadinimą ar pristatymo termino viršijimą keliamos vienam iš asmenų, už kuriuos vežėjas atsako pagal 3 straipsnį, šis asmuo taip pat gali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios vežėją atleidžia nuo atsakomybės arba apibrėžia ar apriboja žalos atlyginimo dydį.

29 straipsnis

1. Vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.
2. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis. Tokiais atvejais šie agentai ar kiti asmenys dėl jų asmeninės atsakomybės taip pat negali vadovautis šio skyriaus 1 punkto nuostatomis.

V SKYRIUS
PRETENZIJOS IR IEŠKINIAI

30 straipsnis

1. Jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu.
2. Jeigu gavėjas ir vežėjas kartu patikrino krovinio būklę, tai įrodymas, reikalingas paneigti patikrinimo rezultatą, gali būti pateiktas tik tuo atveju, jeigu kalba eina apie išoriškai nežymius nuostolius ar sugadinimus ir jeigu gavėjas per 7 darbo dienas po patikrinimo (neskaitant sekmadienių ir šventinių dienų) pateikė vežėjui pretenzijas raštu.
3. Kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos.
4. Apskaičiuojant šiame straipsnyje numatytus terminus, pristatymo diena, patikrinimo diena arba diena, kai krovinys perėjo gavėjo dispozicijon, neįskaitomos.
5. Vežėjas ir gavėjas vienas kito atžvilgiu privalo geranoriškai bendradarbiauti atlikdami reikiamą krovinio apžiūrą ir patikrinimą.

31 straipsnis

1. Visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į šios Konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse-dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje:
a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą arba agentūrą, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, arba
b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta.
Į kitus teismus kreiptis negalima.
2. Jeigu dėl kurio nors ginčo, nurodyto šio straipsnio 1 punkte, ieškinys yra viename iš tame punkte nurodytų teismų arba kai toks teismas priėmė sprendimą ginčo klausimu, tai naujas ieškinys tuo pačiu klausimu tarp tų pačių pusių nepriimamas, išskyrus tuos atvejus, kai teismo, kuriam buvo pateiktas pirmasis ieškinys, sprendimas negali būti įvykdytas valstybėje, kurioje pateikiamas naujas ieškinys.
3. Kai ginčytino klausimo atveju, numatytu šio straipsnio 1 punkte, vienos iš Konvencijos šalių-dalyvių teismo sprendimas turi būti vykdomas joje, tai jis turi būti taip pat vykdomas ir visose kitose Konvencijos šalyse-dalyvėse, kai tik jose sutvarkomi nustatyti formalumai. Šie formalumai negali tapti dingstimi peržiūrėti bylą kitoje instancijoje.
4. Šio straipsnio 3 punkto nuostatos taikomos sprendimams, priimtiems dalyvaujant šalims, neakivaizdiniams sprendimams ir sutaikomiesiems sprendimams, tačiau netaikomos nei sprendimams, kurie turi tik laikiną galią, nei sprendimams, pagal kuriuos šalis, pralaimėjusi bylą, turi ne tik apmokėti išlaidas, susijusias su teismo procesu, bet ir kompensuoti atsakovui nuostolius, atsiradusius dėl visiško ar dalinio ieškinio nepatenkinimo.
5. Teismas neturi teisės reikalauti iš Konvencijos šalių-dalyvių piliečių, turinčių vienoje iš Konvencijos šalių-dalyvių nuolatinę gyvenamąją vietą arba įmonę, pateikti užstatą teismo proceso išlaidoms apmokėti, kai pateikiamas ieškinys, susijęs su vežimu, taikant šią Konvenciją.

32 straipsnis

1. Teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju - senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda:
a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais - nuo krovinio pristatymo dienos;
b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį;
c) visais kitais atvejais - praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo.
Diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma.
2. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo.
3. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 punkto nuostatų, pristabdyti senaties terminą, kaip ir jį nutraukti, turi teisę teismas, nagrinėjantis bylą.
4. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali būti pateiktos priešieškinio arba prieštaravimo forma.

33 straipsnis

Vežimo sutartyje gali būti tokia nuostata, kuria pripažįstama arbitražo kompetencija, bet su sąlyga, jeigu ši nuostata numato, kad arbitražas vadovausis šia Konvencija.

VI SKYRIUS
NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU VEŽIMAIS,
KURIUOS PAEILIUI VYKDO KELI VEŽĖJAI

34 straipsnis

Jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje.

35 straipsnis

1. Vežėjas, priimdamas krovinį iš kito vežėjo, perduoda jam pasirašytą ir datuotą priėmimo aktą. Jis turi įrašyti savo pavardę ir adresą į antrąjį važtaraščio egzempliorių. Prireikus antrajame važtaraščio egzemplioriuje, taip pat priėmimo akte jis gali įrašyti pastabas, analogiškas numatytoms 8 straipsnio 2 punkte.
2. Vežėjų, paeiliui vykdančių vežimą, tarpusavio santykius reglamentuoja 9 straipsnis.

36 straipsnis

Ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį.

37 straipsnis

Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šių nuostatų:
a) vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas;
b) jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą; jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimą;
c) jeigu neįmanoma nustatyti, kuris iš vežėjų yra atsakingas už padarytą žalą, nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai, taip kaip nurodyta “b” papunktyje.

38 straipsnis

Jeigu vienas vežėjų yra nemokus, tai jam tenkanti, bet nesumokėta nuostolių atlyginimo dalis paskirstoma visiems kitiems vežėjams proporcingai nuo jiems priklausančių atlygių už vežimą.

39 straipsnis

1. Vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius pateikiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti.
2. Vežėjas, norintis pateikti regresinį ieškinį, gali pateikti jį kompetentingam teismui šalies, kurioje vienas iš vežime dalyvavusių vežėjų turi nuolatinę gyvenamąją vietą, savo būstinę ar filialą arba agentūrą, per kurias buvo sudaryta vežimo sutartis. Tas pats ieškinys gali būti iškeltas visiems vežėjams, dalyvavusiems vežime.
3. 31 straipsnio 3 ir 4 punktų nuostatos taikomos teismo sprendimams dėl ieškinių, minėtų 37 ir 38 straipsniuose.
4. 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra,- nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos.

40 straipsnis

Vežėjai turi teisę tarpusavyje sudaryti sutartis, kurių sąlygos skirtųsi nuo nuostatų, išdėstytų 37 ir 38 straipsniuose.

VII SKYRIUS
SUTARČIŲ, PRIEŠTARAUJANČIŲ KONVENCIJAI,
NEGALIOJIMAS

41 straipsnis

1. Nepažeidžiant 40 straipsnio nuostatų, visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais. Tokio susitarimo negaliojimas nesukelia kitų sutarties nuostatų negaliojimo.
2. Negaliojančiomis pripažįstamos visos sąlygos, kuriomis krovinio draudėjo teisės perduodamos vežėjui, ir visos kitos panašios sąlygos, taip pat sąlygos, kurios įrodymų naštą gali perkelti kitai pusei.

VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42 straipsnis

1. Šią Konvenciją gali pasirašyti arba prie jos prisijungti valstybės - Europos Ekonominės Komisijos narės ir valstybės, turinčios patariamąjį balsą, kaip nurodyta šios Komisijos įgaliojimų 8 punkte.
2. Valstybės, kurios pagal Europos Ekonominės Komisijos įgaliojimų 11 punktą turi teisę dalyvauti kai kuriuose Komisijos darbuose, prisijungdamos prie Konvencijos, gali tapti Susitariančiomis Šalimis po to, kai ši Konvencija įsigalios.
3. Konvenciją buvo galima pasirašyti iki 1956 m. rugpjūčio 31 d. imtinai. Vėliau - prie jos galima prisijungti.
4. Ši Konvencija turi būti ratifikuota.
5. Ratifikuojama ar prisijungiama Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui perduodant saugoti ratifikacinį raštą arba prisijungimo dokumentą.

43 straipsnis

1. Ši Konvencija įsigalioja nuo 90-os dienos po to, kai penkios šalys, kaip nurodyta 42 straipsnio 1 punkte, perduos saugoti savo ratifikacinius raštus arba prisijungimo dokumentus.
2. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja Konvenciją arba prisijungia prie jos po to, kai penkios valstybės perduos saugoti savo ratifikacinius raštus ar prisijungimo dokumentus, Konvencija įsigalioja nuo 90-os dienos po to, kai ji perduoda saugoti ratifikacinius raštus ar prisijungimo dokumentus.

44 straipsnis

1. Bet kuri iš Susitarimo Šalių gali denonsuoti šią Konvenciją, apie tai informuodama JT Generalinį sekretorių.
2. Denonsavimas įsigalioja praėjus 12 mėnesių nuo to laiko, kai apie tai buvo informuotas Generalinis sekretorius.

45 straipsnis

Jeigu, įsigaliojus Konvencijai, Susitariančių Šalių skaičius dėl denonsavimo liks mažesnis kaip penkios, ši Konvencija nustoja galiojusi nuo to momento, kai įsigalioja paskutinis denonsavimas.

46 straipsnis

1. Bet kuri valstybė, perduodama savo ratifikacinius raštus ar prisijungimo dokumentus, arba vėliau gali pareikšti, apie tai informuodama JT Generalinį sekretorių, kad ši Konvencija turi būti taikoma visoje arba atskiroje jos teritorijos dalyje, už kurios užsienio santykius ji yra atsakinga. Konvencija bus taikoma valstybės teritorijoje arba teritorijose, minėtose pranešime, praėjus 90 dienų nuo to momento, kai JT Generalinis sekretorius apie tai gavo pranešimą, o jeigu Konvencija dar neįsigaliojusi,- tai nuo to momento, kai ji įsigalios.
2. Kiekviena valstybė, kuri pagal šio straipsnio 1 punktą yra pareiškusi apie šios Konvencijos galiojimą jos teritorijoje, kurioje ji atsakinga už tarptautinius santykius, gali, vadovaudamasi 44 straipsniu, šią Konvenciją minėtoje teritorijoje denonsuoti.

47 straipsnis

Visi ginčai dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo tarp dviejų ar daugiau Susitarimo Šalių, kurių jos negali išspręsti derybomis ar kitu būdu, bet kurios Susitarimo Šalies prašymu gali būti perduoti Tarptautinio teismo sprendimui.

48 straipsnis

1. Kiekviena Susitarimo Šalis, pasirašydama, ratifikuodama šią Konvenciją ar prie jos prisijungdama, gali pareikšti, kad ji nesinaudos šios Konvencijos 47 straipsniu. Kitas Susitarimo Šalis, kurios iškėlė tokią sąlygą, taip pat nesaistys 47 straipsnis tų Susitariančių Šalių atžvilgiu.
2. Kiekviena Susitarimo Šalis, iškėlusi tokią sąlygą, kaip nurodyta 1 punkte, gali bet kada ją atšaukti, apie tai informavusi JT Generalinį sekretorių.
3. Kelti kitokias sąlygas šiai Konvencijai yra draudžiama.

49 straipsnis

1. Praėjus trejiems metams nuo šios Konvencijos veikimo pradžios, bet kuri Susitarimo Šalis, informavusi JT Generalinį sekretorių, gali pareikalauti sušaukti konferenciją šiai Konvencijai peržiūrėti. Apie šį reikalavimą Generalinis sekretorius praneš visoms Susitarimo Šalims ir sušauks konferenciją šiai Konvencijai peržiūrėti, jeigu per keturis mėnesius po jo pranešimo bent ketvirtadalis Susitarimo Šalių jam praneš apie savo pritarimą tokiam reikalavimui.
2. Jeigu konferencija, kaip nurodyta 1 punkte, sušaukiama, Generalinis sekretorius apie tai informuoja visas Susitarimo Šalis ir prašo per tris mėnesius pateikti pasiūlymus, kuriuos jie norėtų peržiūrėti konferencijoje. Bent prieš tris mėnesius iki konferencijos pradžios Generalinis sekretorius praneša visoms Susitarimo Šalims konferencijos dienotvarkę, taip pat pasiūlymų tekstą.
3. Generalinis sekretorius į kiekvieną pagal šį straipsnį šaukiamą konferenciją kviečia visas 42 straipsnio 1 punkte nurodytas šalis, taip pat šalis, tapusias Susitarimo Šalimis pagal 42 straipsnio 2 punktą.

50 straipsnis

Be 49 straipsnyje minėtų pranešimų, JT Generalinis sekretorius praneša šalims, nurodytoms 42 straipsnio 1 punkte, ir šalims, pagal 42 straipsnio 2 punktą tapusioms Susitarimo Šalimis:
a) apie ratifikavimą ir prisijungimą prie Konvencijos, kaip nurodyta 42 straipsnyje;
b) apie šios Konvencijos įsigaliojimo datas, kaip nurodyta 43 straipsnyje;
c) apie denonsavimą pagal 44 straipsnį;
d) apie pasibaigusį šios Konvencijos galiojimo laiką, kaip nurodyta 45 straipsnyje;
e) apie pranešimus, gautus pagal 46 straipsnį;
f) apie pareiškimus ir pranešimus, gautus pagal 48 straipsnio 1 ir 2 punktus.

51 straipsnis

Nuo 1956 m. rugpjūčio 31 d. šios Konvencijos originalą saugo JT Generalinis sekretorius, kuris visoms 42 straipsnio 1 ir 2 punktuose minėtoms šalims išsiunčia patvirtintas šio originalo kopijas. TAI PAŽYMINT, šią Konvenciją pasirašė turintys tam atitinkamus įgaliojimus asmenys. PASIRAŠYTA Ženevoje tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt šeštų metų gegužės 19 dieną anglų ir prancūzų kalbomis, abiems tekstams turint vienodą galią.

<

Kelių transporto kodeksas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
Keliu transporto

KODEKSAS
1996 m. lapkricio 19 d. Nr. I-1628
Vilnius
PIRMASIS skirsnis
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis. Kodekso paskirtis
Lietuvos Respublikos keliu transporto kodeksas (toliau - šis kodeksas) reguliuoja keleiviu,
bagažo, kroviniu ir pašto, dokumentu siuntu vežimu organizavima ir vykdyma, vežimu
valstybini valdyma ir kontrole, atsakomybe už turtine žala.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
2 straipsnis. Keliu transportas ir keliu transporto priemon"s
1. Keliu transportas - sud1tin1 Lietuvos Respublikos ukio ir socialin1s infrastrukturos dalis,
susijusi su keleiviu ir kroviniu vežimu keliais.
2. Keliu transporto priemon1s skirstomos i keleivines ir krovinines.
3. Keleivin1ms transporto priemon1ms priskiriamos motorin1s ir elektrin1s transporto
priemon1s, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji
automobiliai, lengvieji automobiliai taksi.
4. Autobusas - motorin1 transporto priemon1, skirta vežti žmon1ms bei bagažui ir turinti
daugiau kaip 9 s1dimasias vietas iskaitant vairuotojo vieta.
5. Troleibusas - autobusas, varomas kontaktiniu tinklu tiekiama elektros energija.
6. Lengvasis automobilis - motorin1 keliu transporto priemon1, turinti ne daugiau kaip
9 s1dimas vietas, iskaitant vairuotojo vieta, skirta keleiviams bei bagažui vežti.
7. Lengvasis automobilis taksi - motorin1 keliu transporto priemon1, skirta keleiviams
ir bagažui vežti, turinti, iskaitant vairuotojo vieta, ne daugiau kaip 7 s1dimas vietas,
irengta taksometra bei atpažinimo ženkla - plafona ir atitinkanti lengviesiems
automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus
lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija.
8. Iš anksto sudaryta keleiviu grup" - grup1, su kuria pagal išankstini užsakyma iš
anksto sudaryta vežimo sutartis (kai keleiviai vyksta turizmo, verslo reikalais, i parodas,
simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir
panašiais atvejais).
9. Krovinin1ms transporto priemon1ms priskiriamos motorin1s transporto priemon1s ar ju
junginiai (sastatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Tai
krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekab1s.
10. Krovininis automobilis - motorin1 transporto priemon1, skirta vežti krovinius, vilkti
priekabas ar puspriekabes. Traktoriai ir savaeig1s (visureig1s) mašinos nelaikomi
krovininiais automobiliais.
11. Priekaba - transporto priemon1, kuria velka motorin1 transporto priemon1.
12. Puspriekab1 - su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios mas1s ir
krovinio mas1s dalis tenka motorinei transporto priemonei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
3 straipsnis. Keliu transporto objektu nuosavyb"
1. Keliu transporto priemon1s, autobusu stotys ir stotel1s, kroviniu vežimo stotys
(terminalai), tiesiogiai su jais susije pastatai ir irenginiai nuosavyb1s teise gali priklausyti
Lietuvos valstybei, savivaldyb1ms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei
juridiniams asmenims, užsienio valstyb1ms.
2. Valstybin1s reikšm1s keliai išimtine nuosavyb1s teise gali priklausyti tik Lietuvos
valstybei. Vietin1s reikšm1s keliai nuosavyb1s teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos
pilieciams, savivaldyb1ms.
3. Už važiavima automagistral1mis, taip pat keliais, kurie nutiesti koncesijos pagrindais,
gali buti nustatytas mokestis. Mokescio tarifus ir jo mok1jimo tvarka nustato Vyriausyb1.
4 straipsnis. Keliu transporto valstybinis valdymas
1. Keliu transporto valstybini valdyma vykdo Susisiekimo ministerija ir
savivaldybiu institucijos.
2. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetencija leidžia savivaldyb1ms, fiziniams ir
juridiniams asmenims privalomus teis1s aktus, reguliuojancius keliu transporto veikla ir
keleiviu bei kroviniu vežima. Susisiekimo ministerija arba jos igaliota institucija valdo ir
organizuoja keleiviu vežima tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.
3. Savivaldybiu institucijos arba ju igaliotos istaigos valdo ir organizuoja keleiviu vežima
vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybiu
institucijos pagal savo kompetencija leidžia vež1jams privalomus teis1s aktus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
5 straipsnis. Keliu transporto teis"s aktai
Keliu transporto santykius reguliuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos istatymai bei kiti
teis1s aktai, tarptautin1s sutartys.
6 straipsnis. Tarptautin"s sutartys
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautiniu sutarciu nustatytos kitokios taisykl1s negu tos,
kurias nustato keliu transporto vežimus reguliuojantys Lietuvos Respublikos teis1s aktai,
tai taikomos tarptautiniu sutarciu taisykl1s.
ANTRASIS skirsnis
Vežimu organizavimas
7 straipsnis. Vežimu organizavimo savoka
1. Vežimu organizavimas - techniniu salygu ir teisiniu santykiu tarp keleivio, krovinio,
bagažo, pašto, dokumentu siuntos, smulkios siuntos siunt1jo, gav1jo ir vež1jo nustatymas.
2. Vež1jas - imon1, iregistruota istatymu nustatyta tvarka ir turinti teise vežti keleivius,
krovinius, bagaža, pašta, dokumentu siuntas, smulkias siuntas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
8 straipsnis. Licencija (leidimas) verstis vežimais
1. Keliu transporto ukin1 komercin1 keleiviu ir kroviniu vežimo už atlyginima veikla yra
licencijuojama.
2. Keleiviams vežti licencija (leidimas) reikalinga, kai vežama:
1) lengvaisiais automobiliais taksi;
2) lengvaisiais automobiliais reguliariais reisais - iki 2002 m. birželio 30 d.;
3) lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais;
4) autobusais.
3. Kroviniams vežti licencija (leidimas) reikalinga, kai vežama:
1) tarptautiniais maršrutais transporto priemon1mis, kuriu keliamoji galia, iskaitant
priekaba, didesn1 kaip 3,5 tonos arba bendroji mas1, iskaitant priekaba, didesn1 kaip 6
tonos - iki 2002 m. gruodžio 31 d.;
2) vidaus ir tarptautiniais maršrutais transporto priemon1mis, kuriu bendroji mas1,
iskaitant priekaba, didesn1 kaip 3,5 tonos - nuo 2003 m. sausio 1 d.
4. Licencija (leidima) verstis keleiviu vežimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo
maršrutais bei kroviniu vežimais išduoda Valstybin1 keliu transporto inspekcija prie
Susisiekimo ministerijos (toliau - Valstybin1 keliu transporto inspekcija).
5. Licencija (leidima) verstis keleiviu vežimais vietinio susisiekimo maršrutais ir
lengvaisiais automobiliais taksi išduoda savivaldybiu institucijos arba ju igaliotos istaigos.
6. Keliu transporto veiklos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausyb1.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
9 straipsnis. Vežimu klasifikacija
1. Vežimai skirstomi i vidaus ir tarptautinius vežimus.
2. Vidaus vežimai - tokie vežimai, kai keliu transporto priemon1mis vežama Lietuvos
Respublikos teritorijoje.
3. Tarptautiniai vežimai - tokie vežimai, kai keliu transporto priemon1 kerta valstyb1s
siena.
10 straipsnis. Keliu transporto priemon"s ekipažas
1. Keliu transporto priemon1s ekipaža sudaro vienas ar keli vairuotojai ir kiti vež1jo
paskirti asmenys.
2. Ekipažo nariu teises ir pareigas nustato šis kodeksas bei tam tikros keleiviu ir kroviniu
vežimo taisykl1s, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
3. Ekipažo darba ir poilsi reguliuoja Vyriausyb1s nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko
ypatumai keliu transporte bei kiti teis1s aktai.
11 straipsnis. Stotys ir stotel"s
1. Miestuose ir didesn1se gyvenviet1se keleiviams aptarnauti reguliariais reisais vietinio,
tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais steigiamos autobusu stotys.
2. Autobusu stociu steigima ir ju priežiura atlieka savivaldyb1s.
3. Autobusu stociu naudojimo ir ju darbo tvarka reguliuoja Autobusu stociu nuostatai,
kuriuos tvirtina Susisiekimo ministerija.
4. Keleiviams aptarnauti skirtu stoteliu miestuose, gyvenviet1se ir keliuose irengima ir
priežiura reguliuoja Keleiviu ir bagažo vežimo taisykl1s, kurias tvirtina Susisiekimo
ministerija.
12 straipsnis. Tarptautiniai vežimai
Keleiviu ir kroviniu tarptautiniu vežimu keliu transportu tvarka bei salygas nustato
tarptautin1s konvencijos, Lietuvos Respublikos ir kitu valstybiu sutartys bei tam tikros
taisykl1s, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
TRECIASIS skirsnis
Keliu transporto kontrol1
13 straipsnis. Keliu transporto kontrol"s tarnybos
1. Keliu transporto kontrol1 - tai vež1ju veiklos valstybin1 priežiura, kuria siekiama
užtikrinti istatymu ir kitu teis1s aktu reikalavimu keliu transporte laikymasi.
2. Keliu transporto veiklos kontrole atlieka:
1) Valstybin1 keliu transporto inspekcija; 2) savivaldybiu instituciju arba ju igaliotu
istaigu kontrol1s tarnybos;
3) kitos valstyb1s institucijos, kurioms istatymu suteikta kontrol1s teis1.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
14 straipsnis. Keliu transporto kontrol"s tarnybu igaliojimai
1. Valstybin1s keliu transporto inspekcijos transporto veiklos kontrol1s igaliojimus nustato
šis kodeksas, Keleivinio keliu transporto kontrol1s nuostatai, patvirtin ti Susisiekimo
ministerijos, bei Valstybin1s keliu transporto inspekcijos nuostatai.
2. Valstybin1s keliu transporto inspekcijos pareigunai turi teise sustabdyti krovinines ir
keleivines keliu transporto priemones, jas pasverti, tikrinti ju matmenis,
apipavidalinima, technine bukl e, valstybin1s technin1s apžiuros atlikimo periodiškuma,
ekipažo, taip pat keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus&am p;nb
sp;dokumentus, tarp ju - keleiviu ir bagažo bilietus, važtarašcius. Šie pareigunai taip pat
turi teise tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo.
3. Savivaldybiu instituciju arba ju igaliotu istaigu keliu transporto veiklos kontrol1s tarnybu
igaliojimus nustato šis kodeksas, Keleivinio keliu transporto kontrol1s nuostatai bei šiu
tarnybu nuostatai.
4. Savivaldybiu instituciju arba ju igaliotu istaigu keliu transporto veiklos kontrol1s tarnybu
pareigunai turi teise savo bei gretimu savivaldybiu teritorijose sustabdyti ir tikrinti
lengvuosius automobilius taksi ir keleivines keliu transporto priemones, dirbancias vietinio
ir tolimojo susisiekimo maršrutais, bei šiu priemoniu ekipažu, taip pat keleiviams ir bagažui
vežti privalomus dokumentus, tarp ju - keleiviu ir bagažo bilietus bei ekipažu darbo ir
poilsio režimo laikymasi.
5. Kitos institucijos, kontroliuojancios keliu transporto veikla, veikia pagal savo igaliojimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
KETVIRTASIS skirsnis
VALSTYBiS RINKLIAVA IR TARIFAI
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-283, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001 05 09)
15 straipsnis.Valstyb"s rinkliava
Už keliu transporto priemoniu registravima, dokumentu, licenciju (leidimu) verstis keleiviu
ir kroviniu vežimais išdavima mokama nustatyto dydžio valstyb1s rinkliava.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-283, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001 05 09)
16 straipsnis. Tarifai
1. Keleiviu vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato
vež1jas, maksimalius ju dydžius suderines su Valstybine kainu ir energetikos kontrol1s
komisija.
2. Keleiviu vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato
savivaldybiu tarybos.
3. Kiti keleiviu bei kroviniu vežimo tarifai nustatomi šaliu susitarimu. Su keleiviu bei
kroviniu vežimu susijusiu papildomu paslaugu tarifus nustato šiu paslaugu teik1jai,
išskyrus tarifus, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje.
4. Autobusu stotyse paslaugu teikimo vež1jams tarifus nustato paslaugu teik1jai,
maksimalius ju dydžius pagal stociu kategorijas suderine su Valstybine kainu ir energetikos
kontrol1s komisija. Autobusu stotys visiems vež1jams taiko vienodus paslaugu tarifus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-924, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2895 (98.12.02)
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
PENKTASIS skirsnis
Keleiviu ir bagažo vežimas
17 straipsnis. Keleivio, bagažo ir smulkiu siuntu savokos
1. Keleivis - fizinis asmuo, kuris pagal sutarti arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi keliu
transporto priemone.
2. Bagažas - daiktai, kuriuos keleivis vežasi keliu transporto priemone.
3. Smulkios siuntos - daiktai arba krovinys, kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys siuncia
keleivine keliu transporto priemone.
4. Bagažo ir smulkiu siuntu maksimalu dydi ir svori nustato Keleiviu ir bagažo vežimo
taisykl1s.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
17 (1) straipsnis. Visuomen"s aptarnavimo organizavimas
1. Vyriausyb1 arba jos igaliota institucija, taip pat savivaldybiu institucijos užtikrina butinu
keleivinio keliu transporto paslaugu teikima visuomenei nors ir vež1jams komerciškai
nenaudingomis salygomis. D1l šiu paslaugu teikimo vež1ju patiriami nuostoliai jiems yra
kompensuojami Vyriausyb1s arba jos igaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vyriausyb1
arba jos igaliota institucija, taip pat savivaldybiu institucijos vež1jus visuomen1s
aptarnavimo isipareigojimams vykdyti parenka konkurso tvarka ir su konkurso nugal1tojais
sudaro visuomen1s aptarnavimo sutartis. Visuomen1s aptarnavimo sutartys sudaromos ne
ilgiau kaip 5 metams.
2. Visuomen1s aptarnavimo sutartyse turi buti nustatyta:
1) paslaugu, kurios bus teikiamos, pobudis nenutrukstamumo, reguliarumo, kiekio ir
kokyb1s požiuriu;
2) paslaugu kaina ir abieju šaliu finansiniai santykiai;
3) nuostatos d1l sutarties keitimo atsižvelgiant i nenumatytus pasikeitimus;
4) sutarties galiojimo laikas;
5) sankcijos tuo atveju, jeigu sutarties nesilaikoma.
3. Vyriausyb1 arba jos igaliota institucija, taip pat savivaldybiu institucijos, pri1musios
sprendimus nutraukti visuomen1s aptarnavimo sutartis, privalo sudaryti galimybe
visuomenei naudotis alternatyvia transporto paslauga.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
18 straipsnis. Keleiviu vežimas
1. Keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivin1mis keliu transporto
priemon1mis - autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais
automobiliais taksi. Keleiviu vežima reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos
Keleiviu ir bagažo vežimo taisykl1s bei Keleiviu vežimo lengvaisiais automobiliais taksi
taisykl1s.
2. Keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir
priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.
3. Reguliarus reisai - reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais,
kelion1s metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotel1se, laikantis iš
anksto nustatytu tvarkarašciu ir tarifu. Reguliarus reisai organizuojami, jeigu gatviu ir keliu
bukl1 atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais
nuo 2002 m. liepos 1 d. vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.
4. Užsakomieji reisai - reisai, kai iš anksto sudarytos keleiviu grup1s yra nuvežamos i tam
tikra vieta ir parvežamos i išvykimo vieta arba anksciau nuvežta keleiviu grup1 gražinama
atgal i išvykimo vieta v1lesniu reisu, arba keleiviu grup1 nuvežama, o transporto priemon1
grižta tušcia. Iš anksto sudarytos keleiviu grup1s vežamos turint keleiviu vežimo sutartis ir
keleiviu vežimo lapus. Keleiviu vežimo lapai nebutini, jei keleiviu grup1s vežiojamos tame
paciame mieste, kuriame vyksta šio kodekso 2 straipsnio 8 dalyje pamin1ti renginiai.
Keleiviu vežimo lapu forma, ju apskaitos, užsakymo, gamybos, technologin1s apsaugos,
platinimo, isigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarka nustato Susisiekimo ministerija.
5. Specialus reisai - reisai, kai vežamos specialios keleiviu grup1s (darbininku - i
darbovietes ir iš ju, moksleiviu - i mokyklas ir iš ju ir pan.).
6. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas - nustatyta gatviu (keliu) trasa, kuria keleiviai
vežami miesto teritorijoje.
7. Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas - nustatyta gatviu (keliu) trasa, kuria
keleiviai vežami vienos savivaldyb1s (neiskaitant miestu savivaldybiu) teritorijoje. Atskirais
atvejais, suderinus su Valstybine keliu transporto inspekcija, maršrutas gali testis per
dvieju gretimu savivaldybiu (neiskaitant miestu savivaldybiu) teritorijas.
8. Keleiviu vežimas maršrutiniais taksi - iki 2004 m. gruodžio 31 d. - keleiviu vežimas
motorin1mis keliu transporto priemon1mis, turinciomis nuo 6 iki 17 s1dimu vietu, nuo
2005 m. sausio 1 d. - autobusais, turinciais nuo 10 iki 17 s1dimu vietu, iskaitant ir
vairuotojo, ir atpažinimo ženkla - plafona. Maršrutiniais taksi vežama tik s1dimose vietose
pagal patvirtintus tvarkarašcius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus
susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotel1se arba kitose pagal
pageidavima vietose, kuriose nedraudžia sustoti Keliu eismo taisykl1s.
9. Tolimojo susisiekimo maršrutas - nustatyta gatviu ir keliu trasa Lietuvos Respublikos
teritorijoje, kuria keleiviai vežami daugiau kaip per dvieju savivaldybiu (neiskaitant miestu
savivaldybiu) teritorijas.
10. Tarptautinio susisiekimo maršrutas - nustatyta gatviu ir keliu trasa, kertanti valstyb1s
siena.
11. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus
keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybiu institucijos arba ju igaliotos
istaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais - Susisiekimo ministerija arba jos
igaliota institucija. Leidimu išdavimo salygas nustato Susisiekimo ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
19 straipsnis. Keleivio vežimo sutartis
Keleivio vežimo sutartyje vež1jas isipareigoja keleivi nuvežti jo biliete arba tam tikrame
užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu i paskirties punkta, o keleivis
isipareigoja už nuvežima sumok1ti nustatyta užmokesti.
20 straipsnis. Keleivio bilietas
1. Keleivio bilietas - keleivio vežimo sutarti patvirtinantis dokumentas. Vežant keleivius
reguliariais reisais, keleivio bilietas yra butinas.
2. Bilietu rekvizitus, ju pardavimo ir gražinimo tvarka nustato Keleiviu ir bagažo vežimo
taisykl1s.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
21 straipsnis. Keleivio teis"s ir pareigos
1. Keleivis turi teise:
1) užimti nurodyta biliete vieta;
2) keleiviu ir bagažo vežimo taisykliu nustatyta tvarka nemokamai vežtis nustatyto svorio
ir dydžio bagaža;
3) nemokamai vežtis du iki 7 metu vaikus, jei jie neužima atskiros s1dimos vietos,
reguliariu reisu vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutu autobusais ir
troleibusais bei tolimojo susisiekimo maršrutu autobusais;
4) važiuoti to paties vež1jo ar ju susitarimu kitomis transporto priemon1mis su tuo paciu
bilietu i ta pati paskirties punkta, kai biliete nurodyta transporto priemon1 d1l kokiu nors
priežasciu negali važiuoti, ir nemok1ti priemokos už pakeista patogesne transporto
priemone, taciau gauti bilieto kainos skirtuma, jeigu transporto priemon1 pakeista i mažiau
patogia, nei buvo nurodyta keleivio biliete, o, vež1jui nepateikus kitos transporto
priemon1s, gauti atitinkama kompensacija Keleiviu ir bagažo vežimo taisykliu nustatyta
tvarka;
5) iki išvykimo i reisa nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutarti, gražinti bilieta ir gauti už
ji sumok1tus pinigus ar ju dali Keleiviu ir bagažo vežimo taisykliu nustatyta tvarka.
2. Keleivis privalo:
1) sumok1ti už vežima;
2) saugoti bilieta ir bagažo kvita iki kelion1s pabaigos, pateikti juos ekipažui ar
kontroliuojanciam asmeniui pareikalavus;
3) laikytis nustatytos tvarkos.
3. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatas ir ju kompensavimo tvarka nustato istatymai.
Lengvatomis naudotis turi teise asmenys, pateike šia teise liudijancius dokumentus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
22 straipsnis. Ekipažo teis"s ir pareigos
1. Ekipažas turi teise:
1) išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumok1ti už važiavima;
2) nepriimti arba išlaipinti neblaivius, su nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu
ar kitaip pažeidžiancius Keleiviu ir bagažo vežimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio
tipo stotel1je;
3) laikinai nutraukti maršrutiniu autobusu eisma nepalankiomis kelio bei meteorologin1mis
salygomis arba stichiniu nelaimiu metu, apie tai pranešes eismo tvarkaraštyje nustatytoms
stotims ir leidima maršruta aptarnauti išdavusiai tarnybai.
2. Ekipažas privalo:
1) užtikrinti saugu keleiviu ir bagažo vežima;
2) kelion1s metu tur1ti ekipažo dokumentus;
3) laikytis veikianciu maršrutu ir eismo tvarkarašciu;
4) nepažeisdamas talpumo normu, paimti kito vež1jo vežtus keleivius, jeigu jo transporto
priemon1 sugedo kelyje ar
d1l kitu priežasciu nebegali pristatyti keleiviu i paskirties stoti ar stotele.
23 straipsnis. Keleiviu bagažo ir smulkiu siuntu vežimo sutartys
1. Keleivio bagažo vežimo sutartyje vež1jas isipareigoja nuvežti keleivio bagaža i keleivio
biliete ar bagažo kvite nurodyta paskirties punkta ir išduoti ji keleiviui, o keleivis
isipareigoja sumok1ti sutartyje nustatyta užmokesti.
2. Keleivio bagažo vežimo sutarti patvirtinantis dokumentas yra keleivio bilietas arba
bagažo kvitas.
3. Smulkios siuntos vežimo sutartyje vež1jas isipareigoja nuvežti siunta i kvite nurodyta
paskirties punkta, o siunt1jas - sumok1ti nustatyta užmokesti.
4. Smulkios siuntos vežimo sutarti patvirtinantis dokumentas yra kvitas.3 straipsnis.
Keleivio bagažo vežimo sutartis
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
24 straipsnis. Keleivio bagažo pri"mimas ir išdavimas
1. Keleivio bagažas i transporto priemone priimamas ir paskirties punkte išduodamas
pateikus bagažo kvita ar keleivio bilieta.
2. Draudžiamu vežti ir saugoti daiktu saraša nustato Keleiviu ir bagažo vežimo taisykl1s.
25 straipsnis. Rasti daiktai
1. Rasti transporto priemon1s salone arba stoties teritorijoje daiktai perduodami ekipažui
arba autobusu stoties administracijai.
2. Rastu daiktu saugojimo ir realizavimo tvarka nustato Keleiviu ir bagažo vežimo
taisykl1s.
ŠEŠTASIS skirsnis
Kroviniu ir pašto vežimas
26 straipsnis. Kroviniu vežimo savoka
1. Kroviniu (prekiu, produkcijos, iškasenu, atlieku, siuntu, konteineriu ir kitu daiktu)
vežimas yra ju gabenimas už atlyginima iš siunt1jo išsiuntimo vietos i gav1jo paskirties
vieta transporto priemon1mis.
2. Siunt1jas - fiziniai ir juridiniai asmenys, perduodantys vežti krovini jo nurodytam
gav1jui.
3. Gav1jas - fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teise gauti krovini.
4. Krovinio vežimu taip pat laikomas vež1jui priklausancio krovinio gabenimas iš vienos
paskirties vietos i kita jo transporto priemon1mis ir saskaita.
5. Kroviniu vežimo tvarka ir salygas reguliuoja Kroviniu vežimo taisykl1s, kurias tvirtina
Susisiekimo ministerija.
27 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis
Krovinio vežimo sutartyje vež1jas pagal priimta užsakyma isipareigoja priimti krovini,
pateikti transporto priemone, pagal važtarašti nuvežti jam patik1ta krovini i paskirties
punkta ir išduoti ji gav1jui, o siunt1jas isipareigoja pateikti krovini ir už jo vežima
sumok1ti sutartyje nustatyta užmokesti.
28 straipsnis. Užsakymas
1. Užsakymas - siunt1jo pasiulymas jo pageidaujamomis salygomis vež1jui pateikti
reikalinga transporto priemone užsakyme nurodytam kroviniui vežti.
2. Užsakymo pateikimo buda pasirenka siunt1jas.
3. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai:
1) krovinio siunt1jo-juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavard1;
adresas;
2) krovinio gav1jo-juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavard1;
adresas;
3) krovinio išsiuntimo ir paskirties punktu adresai;
4) krovinio pavadinimas, svoris ar kiekis;
5) transporto priemon1s pateikimo laikas;
6) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai;
7) krovinio specialios vežimo salygos.
4. Vež1jas gali pareikalauti ir kitu papildomu duomenu, reikalingu kroviniui vežti.
5. Užsakymas laikomas priimtu, kai vež1jas raštu arba kitomis komunikacijos priemon1mis
praneša apie užsakymo pri1mima.
29 straipsnis. Važtaraštis
1. Važtaraštis - krovinio vežimo sutarti patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis
taip pat laikoma galiojancia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai.
2. Važtaraštyje siunt1jas nurodo:
1) važtarašcio surašymo vieta ir data;
2) siunt1jo-juridinio asmens pavadinima arba fizinio asmens varda ir pavarde; adresa;
3) gav1jo-juridinio asmens pavadinima arba fizinio asmens varda ir pavarde; adresa;
4) vež1jo pavadinima ir adresa;
5) vež1jo pateiktos transporto priemon1s marke ir valstybini numeri;
6) krovinio pavadinima;
7) krovinio svori ar kieki;
8) krovinio pakrovimo vieta ir laika;
9) krovinio iškrovimo vieta;
10) mokesti už vežima ir suteiktas paslaugas;
11) vežant pavojinga krovini - jo klase ir nustatyta numeri.
3. Važtaraštyje gali buti irašyti ir kiti duomenys, susije su krovinio pristatymo terminu, jo
ivertinimu, pakuote ar kitomis vežimo salygomis. Privalomus važtarašcio rekvizitus nustato
Finansu ministerija.
4. Važtarašciu apskaita tvarkoma Valstybin1s mokesciu inspekcijos prie Finansu
ministerijos nustatyta tvarka, suderinta su Finansu ministerija. Finansu ministerija gali
nustatyti reikalavimus naudoti specialius tam tikru prekiu važtarašciu blankus. Specialiu
važtarašciu blanku apskaitos, užsakymo, gamybos, technologin1s apsaugos, platinimo,
isigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarka nustato Finansu ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-346, 97.06.30, Žin., 1997, Nr.66-1611 (97.07.11)
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
30 straipsnis. Važtarašcio išdavimas
1. Siunt1jas turi kartu su kroviniu iteikti vež1jui siunt1jo pasirašyta važtarašti.
2. Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Pirmaji egzemplioriu gauna siunt1jas, antraji -
kartu su kroviniu vež1jas išduoda gav1jui, o treciasis - lieka pas vež1ja. Šalims susitarus,
gali buti išrašoma ir daugiau važtarašcio egzemplioriu.
3. Vež1jas turi teise pareikalauti surašyti važtarašti kiekvienai transporto priemonei ar
kiekvienai krovinio siuntai. Jei vežamas vienos rušies krovinys tuo paciu atstumu iš vieno
siunt1jo tam paciam gav1jui, gali buti surašomas visai vež1jo darbo pamainai vienas
važtaraštis, kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu.
31 straipsnis. Krovinio pri"mimas
1. Vež1jas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o
užsakovas - krovini.
2. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodyta jo svori ar kieki. Jei priimant krovini
buvo pasteb1ti krovinio pakuot1s trukumai ar n1ra galimybiu patikrinti važtaraštyje
nurodytu duomenu, vež1jas apie tai privalo pažym1ti važtaraštyje.
3. Jei priimant krovini jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siunt1jo nurodytu
duomenu arba neatitinka nustatytu krovinius vežti reikalavimu, vež1jas gali atsisakyti
priimti krovini arba irašyti i važtarašti pastabas.
4. Krovinys laikomas priimtu, kai vež1jas priima krovini ir pasirašo važtaraštyje.
5. Siunt1jas atsako už irašomu i važtarašti duomenu apie krovini teisinguma. Jei d1l to,
kad šie duomenys buvo klaidingi, netikslus ar ne visi, vež1jas ar tretieji asmenys patyr1
nuostoliu, siunt1jas turi juos atlyginti.
32 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas
1. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovini pakrauna siunt1jas, o iškrauna gav1jas. Vež1jas
privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išd1stymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo
reikalavimus ir kitas kroviniu vežimo salygas.
2. Siunt1jui priklausanti iranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, kartu su kroviniu išduodama
gav1jui arba pagal siunt1jo nurodyma važtaraštyje, vež1jas juos pristato siunt1jui
pastarojo saskaita.
33 straipsnis. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai
1. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šaliu susitarime.
2. Vež1jas privalo pristatyti krovini i paskirties punkta sutartyje nustatytu laiku.
3. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas, krovinys turi buti nuvežtas gav1jui per tam
reikalinga ir iprasta tokio pobudžio vežimuose termina.
34 straipsnis. Krovinio peradresavimas
Siunt1jas, kol krovinys vežamas, turi teise, nekeisdamas paskirties punkto, keisti
važtaraštyje nurodyta gav1ja. Gav1jo keitimo tvarka nustato Kroviniu vežimo taisykl1s.
Vež1jas atlieka siunt1jo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas
ankstesniam gav1jui.
35 straipsnis. Krovinio perdavimas gav"jui
1. Atvežes krovini i paskirties vieta, vež1jas privalo ji perduoti gav1jui kartu su antruoju
važtarašcio egzemplioriumi.
2. Krovinys laikomas atiduotu nuo gav1jo pasirašymo važtaraštyje momento.
3. Priimdamas krovini, gav1jas tikrina jo svori ar kieki, pakuote, bukle. Nustates krovinio
trukuma ar sužalojima, gav1jas irašo apie tai važtaraštyje arba atskirame akte. Jei
nustatant krovinio trukumo ar sužalojimo dydi kyla gincai, gali buti kvieciamas ekspertas.
4. Gav1jas gali atsisakyti priimti krovini, kai krovini sugadinus jo negalima naudoti pagal
tiksline paskirti.
5. Jeigu gav1jas atsisako priimti krovini arba kai važtaraštyje nurodyto gav1jo n1ra,
vež1jas apie tai praneša siunt1jui. Negaves siunt1jo nurodymo, vež1jas gražina krovini
siunt1jui arba gali siunt1jo saskaita priimti krovini laikinai saugoti.
36 straipsnis. Kroviniu ženklinimas ir pakuot"
1. Kroviniai pagal ju technines salygas ir standartus turi buti paruošti, ipakuoti ir
paženklinti taip, kad juos vežant nekiltu pavojus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai,
vežamiems kroviniams ar transporto priemon1ms.
2. Kroviniai ženklinami keliu eismo ir kitu taisykliu nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Pavojingu kroviniu vežimas
1. Pavojingi kroviniai tarptautiniais maršrutais vežami pagal 1957 m. Europos sutarti d1l
pavojingu kroviniu tarptautiniu vežimu keliais (ADR).
2. Pavojingu kroviniu vežima Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos
istatymai, Vyriausyb1s nutarimai ir kiti teis1s aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
38 straipsnis. Kroviniu vežimas savo saskaita
1. Vež1jas, gabenantis jam priklausancius krovinius savo transporto priemon1mis ir
saskaita, privalo tur1ti važtarašti arba kita dokumenta, irodanti, kad veža sau priklausanti
krovini.
2. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi buti nurodyta:
1) važtarašcio surašymo vieta ir data;
2) vež1jo pavadinimas ir adresas;
3) krovinio pavadinimas;
4) krovinio svoris ar kiekis;
5) krovinio pakrovimo vieta;
6) krovinio iškrovimo vieta;
7) transporto priemon1s mark1 ir valstybinis numeris;
8) vež1jo parašas ir antspaudas;
9) vežant pavojinga krovini - jo klas1 ir nustatytas numeris.
3. Veždamas krovinius savo saskaita, vež1jas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo, kitu
kroviniu vežima reguliuojanciu teis1s aktu.
4. Siunt1jo ir gav1jo teis1s, pareigos ir atsakomyb1 vežant krovinius savo saskaita tenka
vež1jui.
39 straipsnis. Kroviniu tarptautiniai vežimai
1. Kroviniu tarptautiniu vežimu už atlyginima santykius reguliuoja 1956 m. Tarptautinio
kroviniu vežimo keliais sutarties konvencija, pasirašyta Ženevoje.
2. Kroviniu tarptautiniu vežimu savo saskaita reguliuoja tarptautiniai susitarimai.
40 straipsnis. Pašto, dokumentu siuntu vežimo sutartis
1. Pašto, dokumentu siuntu vežimo sutartimi vež1jas isipareigoja nuvežti pateikta jam
pašto, dokumentu siunta i paskirties punkta ir išduoti gav1jui, o siunt1jas už pašto,
dokumentu siuntu vežima isipareigoja sumok1ti sutartyje nustatyta užmokesti.
2. Pašto, dokumentu siuntu pateikima vežti, ju vežimo ir išdavimo gav1jui tvarka nustato
pašto paslaugu teik1ju ir vež1ju sutartys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
41 straipsnis. Kroviniu vežimas pagal ekspedijavimo sutarti
1. Pagal ekspedijavimo sutarti krovinio siunt1jas ar gav1jas gali pavesti ekspeditoriui atlikti
veiksmus, susijusius su krovinio siuntimu bei gavimu.
2. Ekspedijavimo veikla reguliuoja istatymai.
SEPTINTASIS skirsnis
Atsakomyb1
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
42 straipsnis. Atsakomyb" už keleivio sveikatos sužalojima ar gyvyb"s at"mima
1. Vež1jas atsako už žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei, vežimo metu, jeigu n1ra
irodymu, kad žala atsirado d1l paties keleivio kalt1s.
2. Vež1jas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žala,
padaryta didesnio pavojaus šaltinio, jeigu n1ra irodymu, kad žala atsirado d1l nenugalimos
j1gos arba nukent1jusio asmens tycios ar didelio neatsargumo.
3. Vež1jas atsako už žala, padaryta keleiviui keliu transporto priemon1je arba is1dimo ar
išlipimo iš jos metu, neatsižvelgiant i tai, ar keliu transporto priemon1 atliko vežima, ar ne.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
43 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei, atlyginimas
Žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilini
kodeksa. Vež1jui susitarus su keleiviu, gali buti nustatyta didesn1 atsakomyb1, negu
nustatyta istatymu.
44 straipsnis. Atsakomyb" už keliu transporto priemon"s ekipažo nario sveikatos
sužalojima ar gyvyb"s at"mima
1. Vež1jas atsako už žala, padaryta keliu transporto priemon1s ekipažo nario sveikatai ar
gyvybei. Žala atlyginama Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo nustatyta tvarka.
2. Pagal šiuos istatymus neatlyginta žalos dali privalo atlyginti keliu transporto priemon1s
valdytojas pagal Civilini kodeksa.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
45 straipsnis. Atsakomyb" už krovinio ir bagažo praradima, trukuma ar
sužalojima
1. Vež1jas, pri1mes nustatyta tvarka iš siunt1jo krovini ar bagaža, atsako nuo jo pri1mimo
iki išdavimo už žala, padaryta d1l krovinio ar bagažo praradimo, trukumo ar sužalojimo,
jeigu n1ra irodymu, kad žala atsirado ne d1l jo kalt1s.
2. Vežimu laikomas laikas, per kuri krovinys ar bagažas buvo vež1jo žinioje neatsižvelgiant
i tai, ar jis buvo keliu transporto priemon1je, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.
3. Jeigu vež1jas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovima, perkrovima ar perdavima, tai
tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.
4. Krovinio ar bagažo praradimu laikomas ju nepristatymas nustatytu laiku i paskirties
vieta, trukumu - jo kiekio sumaž1jimas, o sužalojimu - jo kokybiniu savybiu pablog1jimas.
46 straipsnis. Atsakomyb"s dydžio nustatymas
1. Vež1jas padaryta žala kroviniui ar bagažui, kurie buvo keleivio ar krovinio siunt1jo
pareiškimu ivertinti ir už juos apmok1ta, atlygina ivertinto turto suma, jeigu n1ra irodymu,
kad ši suma viršija keleiviui ar siunt1jui padarytos žalos tikraji dydi.
2. Jeigu krovinys ar bagažas nebuvo ivertinti ir už juos apmok1ta, tai už padaryta žala
vež1jas atsako taip: už ju praradima ar trukuma - prarasto ar trukstamo turto verte, už
sužalojima - tokia suma, kokia sumaž1jo krovinio, bagažo ar pašto siuntos vert1.
3. Už keleivio rankini bagaža vež1jas atsako tik tada, kai bagažas buvo prarastas ar
sužalotas keliu transporto priemon1s avarijos metu, jeigu keleivis ar asmuo, turintis teise i
žalos atlyginima, irodys apie tur1ta ir netekta bagaža ir jo verte.
4. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vert1 nustatoma krovinio pri1mimo vietoje ir
krovinio ar bagažo pri1mimo metu galiojusiomis kainomis prekiu biržoje arba pagal
atitinkamas rinkos kainas, o jeigu tokiu kainu n1ra, - pagal to paties asortimento ir
kokyb1s prekiu verte.
5. Kompensacija už prarasta krovini ar jo trukuma negali viršyti 1956 m. Ženevos
tarptautinio kroviniu vežimo sutarties konvencijos nustatytu maksimaliu nuostoliu
atlyginimo ribu.
6. Šaliu susitarimu priimant krovini gali buti nustatyta didesn1 jo vert1 negu tikroji.
47 straipsnis. Atsakomyb" už keleivio, bagažo, krovinio ar pašto siuntos
pav"luota vežima
1. Vež1jas, pažeides keleivio, bagažo ar krovinio vežimo terminus (išskyrus keleivio
vežima miesto ir priemiescio maršrutais), privalo atlyginti keleiviui, krovinio ar pašto,
dokumentu siunt1jui arba gav1jui tur1tus nuostolius, atsiradusius d1l transporto priemon1s
v1lavimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomyb1 netesybomis. Negautos pajamos
neatlyginamos.
2. Vežimo terminas laikomas nepraleistu, jeigu vež1jas savo isipareigojimo negal1jo
ivykdyti d1l nenugalimos j1gos, transporto priemon1s gedimo, gresiancio keleiviu sveikatai
ar gyvybei, šalinimo arba kitokiu nuo vež1jo nepriklausanciu aplinkybiu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
48 straipsnis. Keleto vež"ju atsakomyb"
Kai krovinys prarastas, jo truksta arba jis sužalotas d1l dvieju ar daugiau vež1ju, kurie
dalyvavo vežime, kalt1s, tai žala krovinio siunt1jui ar gav1jui atlygina vež1jas, su kuriuo
buvo sudaryta vežimo sutartis. Vež1jas, atlygines žala, turi teise reikalauti tur1tu nuostoliu
atlyginimo iš kitu vež1ju.
49 straipsnis. Atsakomyb" už žala, padaryta susidurus keliu transporto
priemon"ms
1. Žala, padaryta keleiviui, bagažui, kroviniui ar pašto siuntai susidurus keliu transporto
priemon1ms, atlygina transporto priemon1s, d1l kurios kalt1s ivyko susidurimas,
valdytojas.
2. Jeigu žala padaryta susidurus kelioms keliu transporto priemon1ms, d1l ko kalti keli
transporto priemoniu valdytojai, tai nukent1jusiesiems padaryta žala jie atlygina solidariai.
Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant i padarytu pažeidimu pobudi.
50 straipsnis. Atsakomyb" už žala, padaryta tretiesiems asmenims
Žala, padaryta keliu transporto priemon1mis tretiesiems asmenims ar ju turtui, atlygina
kaltas d1l žalos padarymo vež1jas. Žalos dydi ir jos atlyginimo tvarka reguliuoja Civilinis
kodeksas.
51 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomyb"s ar jos dydžio sumažinimas
1. Vež1jas neatsako už žala d1l bagažo, krovinio ar pašto siuntos praradimo, trukumo ar
sužalojimo, jeigu n1ra irodymu, kad imtasi visu reikiamu priemoniu žalai išvengti arba kad
jis negal1jo tokiu priemoniu panaudoti. Jei vež1jas irodys, kad krovinio siunt1jo ar gav1jo
veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastimi ar tur1jo itakos žalai atsirasti arba jai
padid1ti, tai, atsižvelgiant i to asmens kalt1s laipsni, žalos atlyginimo dydis gali buti
sumažintas arba vež1jas gali buti atleistas nuo atsakomyb1s.
2. Vež1jas neatsako už krovinio praradima, trukuma arba sužalojima, jeigu siunt1jas
(gav1jas) neirodo jo kalt1s, kai:
1) krovinys atvežtas techniškai tvarkinga keliu transporto priemone su nepažeistomis
siunt1jo plombomis, o vienetinis krovinys - su tvarkingomis krovinio siunt1jo arba
gamintojo apsaugin1mis žymomis, banderolin1mis plombomis;
2) krovinio truksta arba jis sužalotas d1l naturaliu priežasciu, susijusiu su krovinio vežimu
transporto priemon1mis (nudžiuvimo, korozijos, nubyr1jimo ir pan.);
3) krovinys buvo lydimas siunt1jo ar gav1jo atstovo;
4) krovinio trukumas neviršijo naturalaus sumaž1jimo normu ar leistinu paklaidos
matavimo priemon1mis ribu, taikomu vežant keliu transporto priemon1mis.
52 straipsnis. Susitarimo d"l atleidimo nuo atsakomyb"s už padaryta žala
negaliojimas
Vež1jo susitarimai su keleiviu, krovinio ar bagažo siunt1ju arba gav1ju d1l vež1jo atleidimo
nuo atsakomyb1s už padaryta žala ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo
negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.
53 straipsnis. Atsakomyb" už keliu transporto priemon"s prastova
Už keliu transporto priemon1s prastova d1l pav1luoto pakrovimo ar iškrovimo, ar d1l
dokumentu, susijusiu su vežimu, neiforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus
pažeidimus, d1l ko ivyko prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybu nustatymas
turi buti iformintas raštu.
54 straipsnis. Atsakomyb" už vež"jui padaryta žala
Keleiviai, krovinio siunt1jai ir gav1jai atlygina vež1jui padaryta žala pagal Civilini kodeksa.
55 straipsnis. Atsakomyb" už keliu transporte galiojanciu taisykliu pažeidima
Keleiviu, bagažo ir krovinio vežimo saugumo ir kitu taisykliu keliu transporte pažeidimas
užtraukia atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos istatymus.
56 straipsnis. Pretenziju ir ieškiniu d"l žalos atlyginimo pareiškimo tvarka
1. Ieškiniai d1l reikalavimu, kylanciu iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali
iki ieškinio pareiškimo pareikšti vež1jui pretenzija. Vež1jas praneša apie pretenzijos
patenkinima arba atsisakyma ja patenkinti ne v1liau kaip per viena m1nesi nuo jos gavimo
dienos. Jei per ta laika atsakymas i pretenzija negautas, laikoma, kad vež1jas jos
nepatenkino.
2. Ieškiniui, kylanciam d1l vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dveju metu ieškinin1s
senaties terminas. Pretenzijos pareiškimas ieškinin1s senaties termina pratesia vienam
m1nesiui.
57 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
58 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
Skelbiu ši Lietuvos Respublikos Seimo priimta istatyma.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

<<Atgal

Incoterms sąlygos

Incoterms sąlygos
INCOTERMS sąlygos išimtinai reguliuoja santykius tarp pardavėjo ir pirkėjo. Tai priemonė, kuri padeda nustatyti Šalių pareigas ir įsipareigojimus pasirašant pirkimo - pardavimo sutartis.

INCOTERMS sąlygos yra suskirstytos pagal transportavimo būdą:

 

Įvairiomis transporto priemonėmis

EXW - iš įmonės (... vietos pavadinimas). Sąlygos taikomos gabenant visų rūšių transportu. Pardavėjas savo patalpose ar teritorijoje paruošia prekes perduoti pirkėjo dispozicijon. Pardavėjas neprisiima jokių įsipareigojimų pakrauti prekes į pirkėjo transporto priemonę ir sutvarkyti prekių eksporto muitinės formalumus. Tačiau pagal sutarties sąlygas pardavėjas gali įsipareigoti pakrauti prekes į pirkėjo transportą. Tokiu atveju po santrumpos "EXW" įrašoma „Pakrauta". Pirkėjas atskirai apmoka prekių pakrovimo į transporto priemonę pardavėjo patalpose arba teritorijoje išlaidas ir prekių gabenimo nuo jų išsiuntimo (pakrovimo) vietos iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos išlaidas. Mažiausius pardavėjo įsipareigojimus numatančios sąlygos.

FCA - pristatyta iki vežėjo (... vietos pavadinimas). Sąlygos taikomos gabenant visų rūšių transportu. Pardavėjas, sutvarkęs prekių eksporto muitinės formalumus ir sumokėjęs (prisiėmęs atsakomybę sumokėti) eksporto mokesčius, savo sąskaita ir rizika pristato jas į pirkėjo nurodytą vietą (vežėjo arba kitą krovinių terminalą, geležinkelio stotį, jūrų arba uosto sandėlius ar kt.) ir perduoda vežėjui. Visas išlaidas, susijusias su prekių pristatymu iki pirkėjo nurodytos vietos, apmoka pardavėjas. Pirkėjas apmoka tarptautinio prekių pervežimo nuo prekių perdavimo vežėjui vietos iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos išlaidas, taip pat prekių pakrovimo į vežėjo transporto priemonę, jų perdavimo vežėjui vietoje (vežėjo arba kitame krovinių terminale, geležinkelio stotyje, jūrų arba uosto sandėlyje ar kt.) išlaidas.

CPT - už transportavimą apmokėta iki (... paskyrimo vietos pavadinimas). Sąlygos taikomos gabenant visų rūšių transportu. Pardavėjas apmoka prekių pristatymo į pirkėjo nurodytą paskirties vietą, pakrovimo krovinių terminale siuntėjo (eksportuotojo) šalyje išlaidas ir, jeigu prekės gabenamos reguliariomis laivybos linijomis, iškrovimo paskirties uoste išlaidas, kurios paprastai įtraukiamos į frachtą ir numatomos sudarant vežimo sutartį (kontraktą). Jis taip pat sutvarko muitinės eksporto formalumus ir sumoka eksporto mokesčius. Pirkėjas prisiima galimų nuostolių dėl prekių sugadinimo ar praradimo riziką ir apmoka prekių iškrovimo paskirties vietoje išlaidas, įskaitant prieplaukos mokesčius, jeigu pagal vežimo sutartį (kontraktą) šias išlaidas ir mokesčius turi sumokėti pirkėjas, o ne pardavėjas.

CIP - už transportavimą ir draudimą apmokėta iki (... paskyrimo vietos pavadinimas). Sąlygos taikomos gabenant visų rūšių transportu. Pardavėjo įsipareigojimai yra tokie patys kaip ir pagal CPT pristatymo sąlygas, tačiau jis papildomai privalo mažiausia pinigų suma apdrausti prekes nuo galimo jų sugadinimo ar praradimo transportuojant rizikos. Pardavėjas apmoka visas prekių gabenimo į pirkėjo nurodytą paskirties vietą krovos ir draudimo išlaidas. Jis taip pat sutvarko prekių eksporto muitinės formalumus ir sumoka eksporto mokesčius.

DAF - perduota pasienyje (... vietos pavadinimas). Sąlygos dažniausiai taikomos gabenant prekes geležinkeliu ir kelių transportu. Pardavėjas, sutvarkęs prekių eksporto muitinės formalumus ir sumokėjęs (priėmęs atsakomybę sumokėti) eksporto mokesčius ir savo sąskaita sudaręs vežimo sutartį (kontraktą), perduoda prekes pirkėjo dispozicijon pasienyje (prekių perdavimo vietą ir laiką nurodo pirkėjas), prieš pateikdamas jas kaimyninės šalies muitinės įstaigai, veikiančiai atitinkamame sienos perėjimo punkte. Vieta pasienyje gali būti prie bet kurios šalies, įskaitant šalį gavėją (importuotoją), šalį siuntėją (eksportuotoją), sienos. Pardavėjas apmoka visas prekių gabenimo iki pirkėjo nurodytos perdavimo pasienyje vietos išlaidas bei sutvarko jų eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per užsienio valstybių teritoriją formalumus. Jis taip pat prisiima galimų nuostolių dėl prekių sugadinimo ar praradimo iki jų perdavimo pirkėjo dispozicijon, laikantis šiame punkte nurodytų sąlygų, riziką.

DDU - perduota, muitas nesumokėtas (... paskyrimo vietos pavadinimas). Sąlygos taikomos gabenant visų rūšių transportu. Pardavėjas perduoda prekes pirkėjui jo dispozicijon jo nurodytoje vietoje. Pardavėjas apmoka visas prekių gabenimo iki nurodytos paskirties vietos išlaidas, prekių perkrovimo šalies gavėjos (importuotojos) krovinių terminaluose (geležinkelio stotyse, jūrų ar oro uostų sandėliuose) išlaidas, taip pat sutvarko jų eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per užsienio valstybių teritoriją formalumus, sumoka eksporto mokesčius. Pardavėjas taip pat prisiima galimų nuostolių dėl prekių sugadinimo ar praradimo iki jų perdavimo pirkėjo dispozicijon pastarojo nurodytoje paskirties vietoje riziką.

DDP - perduota, muitas sumokėtas (... paskyrimo vietos pavadinimas). Sąlygos taikomos gabenant visų rūšių transportu. Pardavėjas perduoda prekes pirkėjui jo nurodytoje šalies gavėjos (importuotojos) vietoje. Pardavėjas apmoka visas prekių gabenimo iki pirkėjo nurodytos paskirties vietos išlaidas, prekių perkrovimo šalies gavėjos (importuotojos) krovinių terminaluose (geležinkelio stotyse, jūrų ar oro uostų sandėliuose) išlaidas, sumoka visus už prekes nustatytus eksporto ir importo muitus ir kitus mokesčius bei rinkliavas, jeigu prekių tiekimo sutartis (kontraktas) nenustato ko kita, sutvarko prekių eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per užsienio valstybių teritoriją formalumus. DDP pristatymo sąlygos gali būti taikomos tik tada, kai pagal prekių tiekimo sutarties (kontrakto) sąlygas importo muitus ir kitus mokesčius bei rinkliavas įsipareigoja sumokėti pardavėjas, o pirkėjas (importuotojas) pateikia muitinei tų muitų ir kitų mokesčių bei rinkliavų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Transportavimas Jūra ir upėmis
FAS - pristatyta prie laivo borto (... išsiuntimo uosto pavadinimas). Sąlygos taikomos transportuojant jūra ir vidaus vandenimis. Pardavėjas savo sąskaita ir rizika pristato prekes iki pirkėjo nurodyto laivo pakrovimo vietos išsiuntimo uosto krantinėje arba atgabena ir pakrauna jas į lichterį (savaeigę baržą), iš kurio prekės perkraunamos į pirkėjo nurodytą laivą. Jis taip pat sutvarko prekių eksporto muitinės formalumus ir sumoka eksporto mokesčius. Pirkėjas apmoka tarptautinio prekių pervežimo nuo nurodyto išsiuntimo uosto iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos, taip pat prekių perkrovimo į laivą išsiuntimo uoste išlaidas.

FOB - pristatyta ant denio (... išsiuntimo uosto pavadinimas). Sąlygos taikomos transportuojant jūra ir vidaus vandenimis. Pardavėjas pristato prekes į pirkėjo nurodytą laivą ir apmoka visas išlaidas, atsiradusias iki šio momento. Visi pardavėjo įsipareigojimai laikomi įvykdytais pakrovus prekes į laivą pirkėjo nurodytame išsiuntimo uoste. Pardavėjas taip pat sutvarko muitinės eksporto formalumus ir sumoka eksporto mokesčius. Pirkėjas apmoka tarptautinio prekių pervežimo nuo išsiuntimo uosto iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos išlaidas.

CFR - kaina ir frachtas (... paskyrimo uosto pavadinimas). Sąlygos taikomos tik transportuojant jūra. Pardavėjas apmoka visas prekių pristatymo į pirkėjo nurodytą paskirties uostą išlaidas, įskaitant pakrovimo į laivą išlaidas ir, jeigu prekės gabenamos reguliariomis laivybos linijomis, iškrovimo paskirties uoste išlaidas, kurios paprastai įtraukiamos į frachtą ir numatomos sudarant vežimo sutartį (kontraktą). Pardavėjas taip pat sutvarko muitinės eksporto formalumus ir sumoka eksporto mokesčius. Pirkėjas prisiima galimų nuostolių dėl prekių sugadinimo ar praradimo riziką nuo to laiko, kai prekės pakraunamos į laivą išsiuntimo uoste. Jis taip pat apmoka prekių iškrovimo paskirties uoste išlaidas, įskaitant prieplaukos mokesčius, jeigu pagal vežimo sutartį (kontraktą) šias išlaidas ir mokesčius turi sumokėti pirkėjas, o ne pardavėjas.

CIF - kaina, draudimas ir frachtas (... paskyrimo uosto pavadinimas). Sąlygos taikomos transportuojant jūra. Pardavėjo įsipareigojimai tokie patys kaip ir pagal CFR pristatymo sąlygas, tačiau jis papildomai privalo mažiausia pinigų suma apdrausti prekes nuo galimo jų sugadinimo ar praradimo transportuojant rizikos. Pardavėjas apmoka visas prekių gabenimo į pirkėjo nurodytą paskirties uostą išlaidas, draudimo išlaidas, frachtą, įskaitant pakrovimo į laivą išlaidas ir, jeigu prekės gabenamos reguliariomis laivybos linijomis, iškrovimo paskirties uoste išlaidas, kurios paprastai įtraukiamos į frachtą ir numatomos sudarant vežimo sutartį (kontraktą). Jis taip pat sutvarko muitinės eksporto formalumus ir sumoka eksporto mokesčius.

DES - perduota laive (... paskyrimo uosto pavadinimas). Sąlygos taikomos transportuojant jūra ir vidaus vandenimis. Pardavėjas perduoda prekes pirkėjui jo dispozicijon laivo denyje pirkėjo nurodytame paskirties uoste. Pardavėjas apmoka visas prekių gabenimo iki pirkėjo nurodyto paskirties uosto, kuriame prekės laivo denyje perduodamos pirkėjui, išlaidas, taip pat sutvarko jų eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per užsienio valstybių teritoriją formalumus, sumoka eksporto mokesčius. Jis taip pat prisiima galimų nuostolių dėl prekių sugadinimo ar praradimo iki jų perdavimo pirkėjui jo dispozicijon laivo denyje pastarojo nurodytame paskirties uoste riziką. Pirkėjas apmoka prekių iškrovimo iš laivo jų paskirties uoste išlaidas ir kitas išlaidas, susijusias su prekių gabenimu nuo to momento, kai jis jas perėmė savo dispozicijon.

DEQ - perduota krantinėje (... paskyrimo uosto pavadinimas). Sąlygos taikomos transportuojant jūra ir vidaus vandenimis. Pardavėjas perduoda prekes pirkėjui jo dispozicijon jo nurodyto paskirties uosto krantinėje. Pardavėjas apmoka visas prekių gabenimo iki pirkėjo nurodyto paskirties uosto krantinės išlaidas, prekių iškrovimo iš laivo jų paskirties uoste išlaidas, taip pat sutvarko prekių eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per užsienio valstybių teritoriją formalumus, sumoka eksporto mokesčius. Jis taip pat prisiima galimų nuostolių dėl prekių sugadinimo ar praradimo iki jų perdavimo pirkėjui jo dispozicijon pastarojo nurodyto paskirties uosto krantinėje riziką.
INCOTERMS sąlygas nustatė Tarptautiniai prekybos rūmai (International Chamber of Commerce, ICC).

<<Atgal

ADR krovinių klasifikacija

Klasė	Pavojingi kroviniai	Klasifikavimas	Klasifikacija
1	Sprogiosios medžiagos ir   gaminiai	1.1 -1.6	Sprogiosios
2	Dujos	2.1	Degios dujos
		2.2	Nedegios  ir netoksiškos dujos
		2.3	Toksiškos dujos
3	Degiosios skystosios  medžiagos		Degieji skysčiai
4	Degiosios kietosios  medžiagos	4.1	Degiosios kietosios medžiagos
		4.2	Savaime užsiliepsnojančios medžiagos
		4.3	Medžiagos, kurios sąlytyje su vandeniu išskiria  degias dujas
5	Oksiduojančios medžiagos	5.1	Oksiduojančios medžiagos
		5.2	Organiniai peroksidai
6	Toksiškos dujos	6.1	Nuodingosios medžiagos
		6.2	Dirginančios ir galinčios sukelti infekciją  medžiagos
7	Radioaktyviosios medžiagos		Radioaktyviosios medžiagos
8	Ėdžiosios medžiagos		Ėdžiosios ir/arba koroziją sukeliančios medžiagos
9	Kitos pavojingos medžiagos		Įvairios pavojingos medžiagos

AUTOGAMA siūlomos pavojingų krovinių vežimo paslaugos